Miškų kirtimai ir apsauga „Natura 2000“ teritorijose
Miškų kirtimai ir apsauga „Natura 2000“ teritorijose
Siekiant, kad miškų ūkinė veikla nepažeistų vertingiausių gamtos kampelių, miškų kirtimai saugomose teritorijose yra reguliuojami. Saugomų teritorijų direkcijos sprendimai nekirsti miško privačiuose ir valstybiniuose miškuose grindžiami gamtosaugos argumentais – saugomų rūšių buveinių apsauga, „Natura 2000“ teritorijų išsaugojimu.
Planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar „Natura 2000“ teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo procedūra. Poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas atliekamas LR Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.277087/zZvPMWCIEC?jfwid=fhtvykd7t
Dzūkijos nacionalinio parko direkcija per pirmąjį 2025 metų pusmetį gavo 116 prašymų dėl poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo. Dėl numatomos ūkinės veiklos kurtinių apsaugos zonose, siekiant, kad nebūtų daroma žala kurtinių populiacijai buvo parašyti 3 neigiami vertinimai.
Aplinkosaugos leidimų informacinė sistemoje (ALIS) buvo pateikti 352 prašymai pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadą, iš kurių Dzūkijos nacionalinio parko direkcija neigiamai vertino 38 prašymus. Buvo trys neigiamų atsakymų priežastys: 18 dėl kurtinių apsaugos zonų reikalavimų laikymosi, 13 dėl numatomų kirtimų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių Vakarų taigos miškų buveinėse, kuriose kirtimai draudžiami ir yra mokamos kompensacijos miškų savininkams. Taip pat 7 prašymus reikėjo pildyti dėl ne visų reikiamų dokumentų pateikimo.
„Natura 2000“ tinklo dėka Dzūkijos nacionaliniame parke išsaugomos nykstančios rūšys ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveines, pvz., Vakarų taigos buveinės miškai, Kerpinių pušynų buveinės, sustiprinama paukščių apsauga (ypatingai kurtinių apsauga Dzūkijos miškuose).
Norime priminti apie su miškų kirtimu „Natura 2000“ teritorijose susijusius dokumentus. Tai yra Poveikio aplinkai reikšmingumo išvados – oficialus vertinimas, ar planuojama ūkinė veikla turės neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Jos būtinos prieš miškotvarkos projektų tvirtina ir prieš išduodant leidimus miškų ūkinei veiklai saugomose teritorijose ar jų artimoje aplinkoje
Dokumentų pateikimas vyksta Aplinkosaugos leidimų informacinė sistemoje (ALIS). Pareiškėjas per ALIS sistemą pateikia „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo“ 5 priedo I dalį.
Saugomos teritorijos direkcija iki 15 darbo dienų laikotarpiu arba greičiau pateikia Poveikio aplinkai reikšmingumo išvadą užpildydama „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo“ 5 priedo II dalį.
Jei nustatomas reikšmingas poveikis aplinkai – būtinas PAV (poveikio aplinkai vertinimas) arba SPAV (strateginis pasekmių aplinkai vertinimas).
Poveikio aplinkai reikšmingumo išvados nereikalingos, kuomet veikla vykdoma ne „Natura 2000“ teritorijoje ir ne artimoje „Natura 2000“ aplinkoje.
Poveikio aplinkai reikšmingumo išvados taip pat nereikalingos, kuomet vykdomi specialieji biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai, skirti saugomų rūšių ir (ar) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių gerai apsaugos būklei išsaugoti ir atkurti; sanitariniai miško kirtimai, kuriais kertamos tik žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos, labai pažeistos eglės iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo jose, eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo; vykdomi ugdomieji miško kirtimai; kertami pavojų keliantys medžiai.
Dzūkijos nacionalinio parko miškų puošmena – kerpiniai pušynai
Kerpiniai pušynai, dažnai vadinami kerpšiliais – iš karto lengvai pastebimi lankytojams, atvykstantiems į Dzūkijos nacionalinį parką.
Tai šviesūs pušynai su gausia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose, smėlingose augavietėse.
Dzūkijoje vėjo pustytuose smėlynuose yra didžiausi šių buveinių plotai Lietuvoje
Kerpiniai pušynai – Europos mastu saugomas natūralių buveinių tipas, įrašytas į Buveinių direktyvos I priedą (kodas 91T0).
Kerpšiliai labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, nes jie tinkami gyventi ir augti daugeliui siauros specializacijos rūšių. Kerpšiliuose auga saugomos augalų rūšys – vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, kalninė arnika, gorskio pūtelis. Kerpšilių retmėse augantys čiobreliai, vanagės ir kiti medingi augalai privilioja laukines bites, drugius ir kitus vabzdžius, tarp kurių yra nemažai retų ir nykstančių. Pušų medienoje vystosi reti vabalai – ūsuočiai dailidės, šneiderio kirmvabaliai. Didesnes kerpšilių aikštes mėgsta reti paukščiai – lėliai, lygutės, tetervinai.
Kerpinius pušynus aplankome keliaudami Zackagirio pažintiniu taku Marcinkonių kaime Dzūkijos nacionaliniame parke https://dnp.lrv.lt/lt/informacija-lankytojams/turistiniai-marsrutai/pesciuju-marsrutai-ir-pazintiniai-takai/