Naviguoti telefone galima naudojant programėlę GPX Viewer, kurią galima atsisiųsti iš "Play parduotuvė" (Android operacinė sistema).
Pėsčiųjų takas "Per šventas aglas"
Pačiame Dzūkijos pakraštyje, apsiaustas žaliuojančių pušynų, įsikūręs vienas iš didžiausių Lietuvos kaimų - Marcinkonys. Kaimo pirkios ant smėlio kalvų, grupelėmis ar pavieniui, išsibarsčiusios 143 ha plote. Dar XX a. pradžioje, kai dirbamų žemių plotai buvo didesni, papūtus vėjui, kildavo tikros smėlio audros. Metams bėgant smėlį sustabdė medžiai, miško paklotė, žolynai.
Kaimui pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1604 m. Šalia bažnyčios išsidėsčiusi seniausia Marcinkonių kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinama Sodžiumi. Kaimas didelis, gali pasiklysti. Kad būtų lengviau orientuotis, gyventojai sugalvojo atskiroms kaimo dalims pavadinimus: Geniai, Naujaliai, Gaidžiai, Naujadvarė, Linažiedziai. Marcinkonys ėmė sparčiai augti 19 a. antroje pusėje nutiesus antrąjį carinės Rusijos geležinkelį Sankt-Peterburgas - Varšuva.
Eidami taku aplankysite šiuos objektus:
1. Bažnyčia. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia pastatyta 1770 m. Kilus gaisrui 1878 m. medinė bažnyčia sudegė. Dabartinė atstatyta 1880 m.
2. Kryžius. Dvikryžmis kryžius pastatytas 1933 m. siekiant paminėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 –tąsias mirimo metines. Jo statymą inicijavo šv. Kazimiero draugijos skyrius veikęs Marcinkonyse.
3. Klonių kalnas. Baltuojanti smėlio kalva – tai atvira, dar pustoma vėjo kopa Gaidžių kampe. Dzūkijos šiluose žemyninės kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet visos jos jau nejudrios – smėlį sustabdė medžiai, žolės.
4. Meškos šikna. Aukštapelkė vadinama „Meškos šikna“. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietose auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai.
5. Aklažeris. Tai nedidelis termokarstinės kilmės ežeriukas, atsiradęs ištirpus nuo ledyno atitrūkusiam ir žemėmis užneštam ledo luitui. Pelkėjimo procesas beveik 10 ha ploto ežerą pavertė pelke.
6. Šventos aglės. Ši vieta nuo seno apaugusi įvairiausiais pasakojimais. Vieni jų siejami su XVII a. karais ir neramumais, kiti – su XIX a. vykusiais sukilimais, kurių metu čia buvo aukojamos šv. Mišios ir žmonės rasdavo prieglobstį.
Takas žiedinis, ilgis 10,9 km, lengvo sudėtingumo. Žygio trukmė apie 3 val. Takas nenužymėtas, bet suskaitmenintas.
Peržiūrėti maršrutą žemėlapyje
Skaitmeninį failą į išmanųjį telefoną parsisiųsti galite iš skyrelio Skaitmeniniai maršrutai (GPX)
Naviguoti telefone galima naudojant programėlę GPX Viewer, kurią galima atsisiųsti iš "Play parduotuvė" (Android operacinė sistema).
Drevinės bitininkystės pažintinis takas Tako pradžia
Takas yra Musteikos apylinkėse, 5 kilometrų atstumu nuo kaimo. Pasivaikščiojimas šiuo taku – tai puiki galimybė susipažinti su drevėtomis pušimis, primenančiomis vieną iš seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kampui būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio krašto bitininkų triūsą.
Peržiūrėti maršrutą žemėlapyje
Atsisiųsti pažintinio tako aprašymą
Girinio pažintinis takas Tako pradžia
Tako ilgis – 3,6 km. Girinio pažintinis takas veda pietinio Marcinkonių pakraščio šilais aplink senojo malūno tvenkinį. Originalūs rekreaciniai įrenginiai, pavėsinės, paplūdimys sudaro geras sąlygas aktyviai pailsėti. Čia galima pamatyti Dzūkijos pušynų augalus ir grybus, Duobupio tvenkinio paukščius ir vandens gyvūniją, miško gyvūnijos apsaugos priemones. Keliaujant taku, galima susipažinti su uždarų seklių vandens telkinių augalais ir gyvūnais.
Skaitmeninį failą į išmanųjį telefoną parsisiųsti galite iš skyrelio Skaitmeniniai maršrutai (GPX)
Naviguoti telefone galima naudojant programėlę GPX Viewer, kurią galima atsisiųsti iš "Play parduotuvė" (Android operacinė sistema).
Skroblaus pažintinis takasTako pradžia
Peržiūrėti maršrutą žemėlapyje
Skaitmeninį failą į išmanųjį telefoną parsisiųsti galite iš skyrelio Skaitmeniniai maršrutai (GPX)
Šis 12,4 kilometrų ilgio pėsčiųjų takas jungia Margionių ir Kapiniškių kaimus.
Takas prasideda Margionyse, kur yra gražiausio Dzūkijos upelio - Skroblaus ištakos. Ištekėjęs iš duburių, vanduo renkasi į vieną vagą. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Ištakose, iš „Bobos daržo“ šaltinio srūva tik 8 litrai vandens per sekundę, o į Merkį atplaukia jau 700 litrų per sekundę. „Bobos daržo“ šaltinis yra vienas iš Skroblaus versmių šaltinių, paskelbtų hidrogeologiniu gamtos paminklu. Skroblaus versmėse požeminiai vandenys į paviršių išteka ne tik šlaituose. Vadinamajame „Bobos darže“ jie veržiasi iš giluminių tarpmoreninių vandeningų sluoksnių aukštyn ir žemės paviršiuje telkiasi nedideliuose duburiuose, kuriuos vietiniai žmonės vadina „burbaklėmis“. Lieptu, nutiestu per užpelkėjusį duburį, galima nueiti iki paties šaltinio, kurio vanduo srūva iš žemės gelmėse pradingstančio urvo. Pasakojama, kad čia atsirasdavo visi Margionių kaimo vaikai, kuriuos tėvams iš šaltinio ištraukdavusi sena moteriškė.
Kiek paėjus mišku, Skroblaus pažintinis takas veda per Kapiniškių kaimą Skroblaus upelio slėniu pro Skerdzimų pievą - Skroblaus slėnio užpelkėjusi salpa, kurioje vingiuoja šaltiniuotasis Skroblus. Ši pieva pasižymi didele augmenijos įvairove. Čia auga pelkinė uolaskėlė ir dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė ir dvi gegūnių rūšys. Saugiai peri gervės, pievinė lingė. Ramiais vasaros vakarais galima išgirsti griežles ar putpeles. Einat toliau link žemyninių kopų apsuptyje plytinčios nedidelės Bakanauskų pelkutės su Bakanauskų ežeru. Pats Bakanauskų ežeras ir jam užaugant susiformavusi pelkė atsirado dėl termokarstinių reiškinių – kai ištirpo nuo besitraukiančio ledyno atitrūkęs ir po sąnašomis palaidotas ledo luitas. Tokios nedidelės pelkės yra labai būdingos Dainavos smėlėtajai lygumai. Nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestas lieptas, kuriuo einant galima pamatyti visą pelkių augalijos įvairovę, o patogiai įsitaisius apžvalgos aikštelėje – pasigrožėti pelkių spalvomis ir kvapais.
Šis takas labai gražus pavasarį bei vasarą, nes Skroblaus slėnio drėgnose pievose akis galima paganyti po žydinčias pievas.
Pažintinis maršrutas pėstiesiems ,,Nuog dravės lig dravės“
Keliaudami maršrutu gerai praleisite laiką gamtoje, pažinsite Marcinkonių apylinkes, o eidami senųjų drevininkų pramintais takais aplankysite drevinės bitininkystės laikus menančias dreves, kuriose dar galite rasti ir dūzgiančias bites.
Maršruto pradžia nuo lankytojų centro Marcinkonyse (Miškininkų g. 61). Kitoje kelio pusėje pamatysite dravę su drevėje gyvenančiomis bitėmis, avilį pažymėtą nuosavybę nurodančiu ženklu. Toliau keliausite Marcinkonių kaimo pakraščiu (pro Naujadvarę, Kamšą, Gaidzų kampą, Janulius), senojo kelio į Žiūrų kaimą atkarpa, nuo kurios reikės pasukti link Grūdos upės ir perėjus tiltą per Grūdą grįžti atgal į Marcinkonis pagrūdžiais pro Šaudzyklos kalną, Naujalius iki lankytojų centro. Maršrute yra išlikę 11 senų drevėtųjų pušų su drevėmis ir 2 pušys su naujai 2023 m. įrengtomis drevėmis.
Drevinė bitininkystė – archajinė bitininkavimo tradicija ir vienas seniausių girios verslų, ilgiausiai išsilaikiusių šilinių dzūkų kaimuose. Lietuvos teritorijoje plėtota bitininkystė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Užsienio rinkos skatintas verslas klestėjimo viršūnę pasiekė XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje. XIX a. pabaigoje Lietuvoje juo užsiimta tik miškingame Pietryčių regione, kur dėl mažo našumo žemių nebuvo taip sparčiai kertami miškai ir plėtojama žemdirbystė.
Lietuvoje nacionalinis pripažinimas šiam senam mūsų krašto verslui suteiktas 2019 m., įtraukiant Drevinės bitininkystės tradiciją Varėnos krašte į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Pažintinis maršrutas parengtas įgyvendinant 2023 m. Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą ,,Drevinė bitininkystė iš kartos į kartą“.
Atstumas: 14, 5 km. Laikas: 4 - 5 val.
Peržiūrėti maršrutą žemėlapyje
Skaitmeninį failą į išmanųjį telefoną parsisiųsti galite iš skyrelio Skaitmeniniai maršrutai (GPX)
Naviguoti telefone galima naudojant programėlę GPX Viewer, kurią galima atsisiųsti iš "Play parduotuvė" (Android operacinė sistema).
Mergelės akelių pažintinis takas
Mergelės akelių pažintiniame take lankytojai patenka ten, kur greta plyti Lietuvos pietryčių smėlinga lyguma ir Dzūkų aukštuma.
Čia, iš tikrųjų, tako pradžioje paliekame smėlingą lygumą ir kopiame į priesmėlio, priemolio aukštumą - Merkinės moreninio kalvagūbrio šlaitą (kuris ir yra Dzūkų aukštumos pakraštys). Šis šlaitas išraižytas erozinių raguvų, kuriomis poledynmetyje prieš 16000 metų vandenys tekėjo nuo aukštumos į smėlingą lygumą pietų kryptimi link žemiausių jos vietų.
Ledyno tirpsmo vandenys išplovė daubą, kurioje pradžią gauna Stangės upelis, dabar tekantis link Nemuno per Mergelės akelių ežerėlius (6,4 ir 0,9 ha ploto). Piečiau ežerėlių telkšo nedidelių pelkučių virtinė.
Siauroje sąsmaukoje tarp ežerėlių įkurtas Dzūkijos nacionalinio parko ornitologinio turizmo centras ir kempingas, skirtas ne tik paukščių stebėtojams, bet visiems gamtą mėgstantiems stebėti žmonėms.
Šiame 2,4 km ilgio pažintiniame take galima pamatyti visą nedidelės, bet išskirtinės teritorijos įvairovę, susipažinti su būdingomis, o jei pasiseks, ir retomis augalų bei gyvūnų rūšimis. Vien paukščių galima stebėti virš 40 rūšių. Ežerėliuose peri didžiosios antys, ausuotieji kragai, nendrynuose kuriasi nendrinė starta, didžioji krakšlė. Pakrantės uoksuose peri klykuolės, naminės pelėdos, čia stebimos net 4 genių rūšys – tarp jų ir tripirštis genys bei pilkoji meleta, grobio ieškodamas praskrenda juodasis peslys.
Ūksmingose raguvose eglyne, kur ir vasarą dvelkia vėsa, tikra samanų ir paparčių karalystė, o čia pat šalia šviesiuose pušynuose pavasarį pražysta lieknųjų plukių žiedai, kuriuos vėliau keičia raudonuojančios žemuogės. Takas veda ir per juodalksnynus bei retą šiuose kraštuose liepyną.
Pažintinio tako maršrutą galima patrumpinti – keliauti trumpesniu maršrutu, kuris tęsiasi 1,2 km.
Sudėtingą šio krašto istoriją primena ir šalia mažesniojo ežerėlio šlaite įrengti vokiečių karių kapai, kuriuose palaidota apie 130 karių, žuvusių I–ojo pasaulinio karo metais Merkinės apylinkėse. Greta vokiečių karių palaidoti ir nežinomi rusų kareiviai.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga 1975–1976 metais prie Mergelės akelių pastatyta Čiurlionio kelio skulptūrų grupė „Keturi karaliai“, „Varpinė“, „Mąstytojas“, suolas (aut. V. K. Savickis, A. Jarutis, A. Viluckis, K. Neimanis).
Skaitmeninį failą į išmanųjį telefoną parsisiųsti galite iš skyrelio Skaitmeniniai maršrutai (GPX)
Naviguoti telefone galima naudojant programėlę GPX Viewer, kurią galima atsisiųsti iš "Play parduotuvė" (Android operacinė sistema).
Atnaujinimo data: 2025-02-12