Drevinė bitininkystė Varėnos krašte

Drevinė bitininkystė – archajinė bitininkavimo tradicija ir vienas seniausių girios verslų, ilgiausiai išsilaikiusių šilinių dzūkų kaimuose. Lietuvos teritorijoje plėtota bitininkystė pirmą kartą paminėta XIII a. istoriniuose šaltiniuose. Užsienio rinkos skatintas, amatas klestėjimo viršūnę pasiekė XVI–XVII a. pirmoje pusėje, XIX a. pab. Lietovoje juo užsiimta tik miškingame Pietryčių regione, kur dar nebuvo taip sparčiai kertami miškai.

Drevinė bitininkystė buvo praktikuojama viena arba greta sodybinės bitininkystės, drevės buvo perduodamos iš kartos į kartą, o pats amatas, drevėtosios pušys ir bitės laikytos net šventomis.

XX–XXI a. sandūroje Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų dėka nykstanti drevinio bitininkavimo tradicija buvo perimta iš krašto drevininkų, o 2006 m. Musteikos kaime, netoli Čepkelių raisto, išsiskiriančio unikalia gamta, įkurtas bitynas, kuriame įrengiamos tinkamos drevės, bitininkaujama tradiciniais būdais bei įrankiais, prisitaikant prie bičių biologinio ciklo. Pavasarį išvalomos drevės, vasarą, suaktyvėjus spiečiams, bitės nuolat stebimos, išsispietusios susemiamos ir apgyvendinamos laisvose drevėse ar kelminiuose aviliuose. Medų bitės suneša iš taršos nepaliestų Čepkelių raisto ir Musteikos kaimo apylinkių augalų. Iš vienos drevės paprastai gaunama 2–3 kg medaus, dalis korių paliekama bitėms. Medus iš dravių ypatingas tuo, kad jo sudėtyje yra bičių duonelės, pikio, vaško ir tikro iš Čepkelių apylinkių laukinių bičių sunešto medaus, jo ir kaip maisto, ir kaip vaisto galima skanauti bityne.

Drevinė bitininkystė, kaip tradicinė vertybė, paremta archajišku žmogaus bendravimu su bitėmis. Dažnai bitininkai pasižymi darbštumu – kaip ir jų bitės, jie yra sąžiningi, ramūs ir ištvermingi žmonės, siekiantys išsaugoti amato autentiškumą, nesiekiantys gauti pelno iš medaus. Ne veltui žodis „bičiulis“ kildinamas iš žodžio „bitė“.

Ši tradicija pristatoma vietos bendruomenėms, lankytojams ir profesionaliems bitininkams. Rūpestį kelia išnykimo grėsmė, todėl dedamos visos pastangos jauniesiems bitininkams ugdyti.

2019 m. Drevinės bitininkystės Varėnos krašte tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Daugiau informacijos: Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, Facebook.

 

1 Drevinykas kopa dravėn. D. Blažulionytės nuotr..jpg10. Dravinyko ženklas ant kelminio avilio Zervynų kaime. D. Blažulionytės nuotr..JPG11 Bičių motinėlė kaladkoj įleidžiama į kelminį avilį.  D. Blažulionytės nuotr..jpg18 Romas Norkūnas spaudžia vašką. D. Blažulionytės nuotr..JPG

 

Atnaujinimo data: 2025-02-05