Istorinės atminties vietos

Šventos eglės (Marcinkonių sen.)

Paslaptingiausia Marcinkonių apylinkių vieta, esanti tarp Zervynų, Mančiagirės ir Marcinkonių kaimų. Apie šią vietovę yra nemažai pasakojimų ir visi jie siejami su neramumų laikais, kuomet iškildavo grėsmė šių kaimų gyventojams ir Marcinkonių bažnyčiai. Tai ir Lenkijos - Švedijos karas XVII a., ir sukilimai vykę XIX a. prieš carinę Rusiją. Negandų metais Šventose aglėse buvo laikomos šventos Mišios.

XX a. pradžioje Zervynų ir Marcinkonių kaimų žmonės pastatė čia po kryžių, iškasė šulinėlį, čia sustodavo pailsėti. Minint 1863-1864 m. sukilimo 150-ąsias metines, senų kryžių vietoje atstatyti nauji.

Marcinkonių kryžius

Kryžius su dviem kryžmomis Marcinkonių kaime prie bažnyčios yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pirmasis kryžius šioje vietoje Šv. Kazimiero draugijos iniciatyva buvo pastatytas 1933 m. gruodžio 6 d. ir 1933 m. gruodžio 7 d. vietinių lenkų valdininkų nurodymu kryžius buvo nuverstas. Kryžiaus statymui labai priešinosi vietinė lenkų valdžia, nes jo dvi kryžmos simbolizavo Lietuvos valstybės herbe esantį dvigubą kryžių, o padaryto kryžiaus kamiene buvo išdažyta trispalvė. Kaime kilo neramumai, pasiųstos papildomos saugumo pajėgos, kai kurie kaimo gyventojai nubausti piniginėmis baudomis, aktyviausi kryžiaus gynėjai buvo nubausti kalėjimo bausme, iškelta byla, vyko teismai, kuriuos marcinkoniškiai laimėjo.

Lietuvos kario Kazio Čebelio kapas

Marcinkonių kapinėse palaidotas 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko karys Kazys Čebelis kilęs iš Marijampolės apsk., Veiverių v., Skriaudžių k., 1920 m. rugsėjo 30 d. kautynėse Zervynų k. sunkiai sužeistas į krūtinę pateko į nelaisvę ir tą pačią dieną Marcinkonyse mirė.

Dainavos apygardos įkūrėjo, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus - Kazimieraičio bunkerio vieta

Artėjant 1945 m. žiemai buvo susirūpinta vietos naujai slėptuvei parinkimu bei jos įrengimu. Vadavietei buvo parinkta vieta esanti apie 2 km nuo Rudnelės kaimo, prie Skroblaus upelio ir Madžieriaus šaltinio. Vieta parinkta taip, jog į slėptuvę galima ateiti brendant upelio ir šaltinio vagomis, nepaliekant pėdsakų.

Vadavietė veikė nuo 1945-11-15 d. iki 1946-01-12 d.

Kunigo Jono Šoblicko kapas (Marcinkonių bažnyčios šventoriuje)

Jonas Šoblickas 1896 m. buvo įšventintas į kunigus bei paskirtas vikaru į Stakliškes, Prienų rajone. Tais pačiais metais perkeltas filialistu į Marcinkonis. Puoselėdamas lietuvybę, Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba. Gyvendamas Marcinkonyse stengėsi dirbti žmonių labui: pastatė kleboniją, įrengė Kryžiaus kelio stotis, apmūrijo šventorių, subūrė parapijos chorą, organizavo lietuviškos spaudos platinimą, rūpinosi vaikų švietimu, akcentavo lietuviško rašto svarbą.

Holokausto aukų kapai Marcinkonyse

Vokiečių okupacijos metais Marcinkonyse įsteigtame gete buvo uždaryti keli šimtai žydų iš Marcinkonių, Rudnios, Kabelių ir galbūt Varėnos. Getas likviduotas 1942 m. lapkričio 2 d. Geto kalinius ruoštasi išvežti, tačiau planuota akcija nepavyko. Geto aikštėje išrikiuoti žydai ėmė bėgti: vieni - pro sugadintą geto tvorą į mišką, kiti - į geto namus. Vokiečiai ėmė šaudyti į bėgančius žydus. Vietoje buvo nušauta apie 90 įvairaus amžiaus žmonių. Vokiečiai vaikščiojo po namus ir ieškojo pasislėpusių, kurie šaudyti vietoje. Paieškos metu rasti penki bunkeriai išsprogdinti granatomis. Geto likvidavimo metu buvo nužudyti 132 žydai, apie 200 pavyko pabėgti į mišką. Nušauti žydai užkasti miške, netoli Kastinio ežero. Atminimui pastatytas stačiakampio plano betoninis paminklas su atminimo lenta ir įrašu.

Kryžius Musteikoje 1944 m. birželio 24 d. įvykiams atminti

Pačiame Lietuvos pakraštyje, visai šalia sienos su Baltarusija, pušynuose pasislėpusiame Musteikos kaime stovi Atgimimo pradžioje pastatytas kryžius su liūdinčiu Rūpintojėliu ir lentelėje įrašytais žodžiais: „Broliai, Jėzaus Kristaus vardu maldauju Jus, kad visi vienaip sutartumėte, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties“. Šis kryžius pastatytas Musteikos kaimo vyrams, nužudytiems 1944 m. birželio 24 d. Jis liudija Musteikos kaime įvykusią tragediją, kuomet sovietinių partizanų būrys nukankino ir nužudė keturiolika įvairaus amžiaus kaimo vyrų. Sovietmečiu apie raudonųjų baltarusių partizanų 1944 m. birželio 24 d. įvykdytą baudžiamąją akciją prieš Musteikos kaimą rašyta pogrindinėje „Aušroje“.

Musteikos kaimo senosios kapinės

Kaimo pietiniame pakraštyje, prie kelio vedančio į Berštus, pušimis apaugusiame kalnelyje, yra kaimo kapinaitės. Kapinėse nustota laidoti apie 1910 m., išlikę 19 a. pab. – 20 a. pr. antkapiai, daugiausia Averkų giminės.

Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, šalia vartų palaidotas vienas vokietis karininkas. Jo kapą visuomet prižiūrėjo, puošdavo šeimos nesukūrusios Musteikos moterys. Kurį laiką buvo laidoti mirę maži vaikai, kurių dar nebuvo spėję pakrikštyti. Musteikos kaimo kapinėse per Vėlines kūrenamas laužas ir giedamos senosios giesmės.

Merkinės miesto ribų ženklai

1569 m. gruodžio 7 d. karalius Žygimantas Augustas Knyšine Merkinės miestui suteikė Magdeburgo teises. Suteikus miestui savivaldą, nuspręsta paženklinti miesto ribas ir tai padaryta ant pagrindinių kelių pastatant 4 stulpus. Du iš jų išlikę: vienas Vilniaus g., rytinėje Merkinės dalyje, kitas - Kauno gatvės pratęsime kelio iš Merkinės į Subartonis kairėje pusėje.

Namas Merkinėje, vadinamas ,,Vazos namu“

Namas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, miręs 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje. Pastatas pradėtas statyti XVI a. pab., savininkas buvo Merkinės burmistras Tomas Karlovičius. Po T. Karlovičiaus mirties XVII a. I p. pastatą valdė italų kilmės Merkinės seniūnas Mikalojus Scipioni Kampo, kuris vėliau namą pardavė Prūsijos bajorui Tobiasui Popeliui, jam namas ir priklausė V. Vazos mirties laiku.

Atnaujinimo data: 2025-01-23