Lietuvos partizaninis karas, vykęs 1944 – 1953 m., vienas ilgiausiai trukusių partizaninių karų Europoje XX a., nusinešęs tūkstančius gyvybių. Jo metu buvo įkalinta ir ištremta dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Sovietinių okupantų vykdoma brutali politika Lietuvoje išprovokavo jos gyventojų pasipriešinimą ir kovą dėl savo valstybės nepriklausomybės.

Partizaninio judėjimo išplitimui Pietų Lietuvoje buvo palankios gamtos sąlygos: sritis nusėta miškais ir kalvomis; netoli siena su Lenkija, per kurią buvo palaikomi ryšiai su Vakarais. Kita svarbi aplinkybė - šio krašto istorinės tradicijos. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, nemažai gyventojų dalyvavo pasipriešinimo judėjime. Daugelis vyrų priklausė sukarintai Šaulių sąjungai, gausiai stojo į pasienio policijos gretas. Pirmosios sovietų, o vėliau nacių okupacijos metais šimtai jų tapo pogrindinių Geležinio vilko, Lietuvos laisvės armijos ir kitų organizacijų nariais ir rėmėjais, vokiečių okupacijos metais šios srities gyventojai dalyvavo kaimo savisaugos būriuose.

 Pietų Lietuvoje pokario metais veikusi Dainavos apygarda buvo viena iš devynių Lietuvos partizanų apygardų. Ją sudarė Šarūno, Dzūkų, ir Kazimieraičio ( Iki 1947 m. rugsėjo mėn. Merkio rinktinė. Pavadinimas buvo pakeistas į J. Vitkaus-Kazimieraičio, pagerbiant 1946 m. liepos mėn. žuvusį PLP srities steigėją bei vadą.) rinktinės. Šarūno rinktinė veikė Lazdijų apskrityje. Dzūkų rinktinės teritorija apėmė Alytaus, Prienų ir Marijampolės apskrityse veikiančius partizanus. Merkio rinktinei vadovavo atsargos leitenantas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Šiai rinktinei priklausė Varėnos apskritis ir dalis Alytaus apskrities.

1944 – 1954 m. Dainavos apygardai priklausančioje teritorijoje kovose už laisvę žuvo apie 2 tūkstančiai partizanų. Dar apie tiek pat partizanų, ryšininkų ir rėmėjų buvo suimti, kankinti ir įkalinti sovietiniuose konclageriuose. Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 m. rugpjūčio mėn. Pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 m. pabaigos.

Rezistencijos aukoms pagerbti ir atminti Merkinėje 1989 m. įkurtas Kryžių kalnelis.

 

Atnaujinimo data: 2025-02-26