Piliakalniai ir alkakalniai

Merkinės piliakalnis

Vienas garsiausių Lietuvos piliakalnių, įkurtas šalia nuostabios Merkio ir Nemuno upių santakos, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės upelio kairiajame krante. Tai nuo aukštumos rytuose 12-15 m gylio gynybiniu grioviu atskirta kalva. Piliakalnis turėjo ne mažesnę nei 20 m skersmens aikštelę, iš visų pusių apjuostą pylimu. Didžioji jos dalis nugriuvo  XIX a. – XX a. pirmoje pusėje, piliakalnio šiaurinę pusę paplovus Stangei. Ankstyvajame valstybės kūrimosi etape piliakalnis vaidino svarbų vaidmenį krašto gynyboje. XIV a. pab. - XV a. pr. pilis dažnai buvo puolama kryžiuočių.

Liškiavos piliakalnis

Dar vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia  įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už vad. Bažnyčios kalno. Tai ilga, 100 x 50 m dydžio masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu.  Gyventa čia jau I tūkst. pr. Senesnėje literatūroje XIX a. istorikai romantikai Liškiavos piliakalnį tapatino su Nemuno Naugarduku ir spėjo čia buvus Mindaugo sostinę, buvo spėlionių, kad pilis sunaikinta 1387 m. Pagal istoriografijoje vyraujančią tradiciją, manoma, kad Liškiavos piliakalnyje mūrinė pilis buvo pradėta statyti, greičiausiai, XV a. pradžioje, prieš Žalgirio mūšį. Pastaruoju metu iškilo ir kita versija, kad Liškiavos mūrinė pilis galėjo būti pradėta statyti apie 1420 m., o jos statyba nutraukta po 1422 m. sudarytos Melno taikos, pagal kurią Užnemunė buvo pripažinta Lietuvai.

Liškiavos alkakalnis

Liškiavos Alkakalnį (Bažnyčios kalną) nuo pilies kalno skiria 17 m gylio dauba. Bažnyčios kalne XV a. antroje pusėje stovėjo medinė bažnyčia, kuri sudegė XVI a. viduryje, bet buvo atstatyta ir stovėjo apie 100 metų. Bažnyčiai nugriuvus, XVII a. 150 m ilgio kalvos pietrytinėje ir vakarinėje dalyje buvo pastatyti rūmai, kurie priklausė M. Pranskevičiui-Radziminskiui. XVIII a. pradžioje rūmai sudegė. Archeologinių tyrinėjimų metu rasti pamatai, 3 m pločio tašytų akmenų grindinys aplink stovėjusią bažnyčią, vitražo liekanų, Aleksandro denarų, Jono Kazimiero monetų, žiestos keramikos, kapai ir jų liekanos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Iš pietų kalną juosia Nemunas, į kurį rytinėje Alkakalnio pusėje įteka Krūčiaus upelis, o šiaurės rytų pusėje stūkso Žvėrinčiaus slėnis.