Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K)

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Saulės šviesos energijos elektrinių įrengimą reglamentuoja Dzūkijos nacionaliniame parko nuostatai

Saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų. Saulės šviesos energijos elektrines taip pat leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, esamų fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams skirtuose žemės sklypuose). Jų pastatymo vietosraštiškai turi būti suderintos su direkcija. Direkcija sprendimą suderinti saulės šviesos energijos elektrinės pastatymo vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Jeigu žemės sklypas yra viename iš Dzūkijos nacionalinio parko draustinių, leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius ant pastatų stogų ir (ar) fasadų, o antžeminę saulės šviesos energijos elektrinę leidžiama statyti tik sodybų žemės sklypuose statant iki 10 kW galingumo elektrines. Antžeminių saulės šviesos energijos elektrinių pastatymo vietos raštiškai turi būti suderintos su direkcija.

Saulės šviesos energijos elektrinių įrengimą reglamentuoja Dzūkijos nacionaliniame parko nuostatai

Saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų. Saulės šviesos energijos elektrines taip pat leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, esamų fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams skirtuose žemės sklypuose). Jų pastatymo vietosraštiškai turi būti suderintos su direkcija. Direkcija sprendimą suderinti saulės šviesos energijos elektrinės pastatymo vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Jeigu žemės sklypas yra viename iš Dzūkijos nacionalinio parko draustinių, leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius ant pastatų stogų ir (ar) fasadų, o antžeminę saulės šviesos energijos elektrinę leidžiama statyti tik sodybų žemės sklypuose statant iki 10 kW galingumo elektrines. Antžeminių saulės šviesos energijos elektrinių pastatymo vietos raštiškai turi būti suderintos su direkcija.

Ūkininko sodybų kūrimą nustato Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniai. Naujas ūkininko sodybas galima kurti Panaros, Norulių ir Samūniškių žemės ūkio funkcinio prioriteto zonose. Dėl ūkininko sodybos kūrimo galimybių konkrečiame žemės sklype galite pasikonsultuoti su Direkcijos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistais.

Vagonėlių ir kitų kilnojamųjų objektų laikymą valstybiniuose parkuose reglamentuoja LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str. 2 d. 15 p., kurime nurodyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) kempinguose;

b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

c) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

d) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

e) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

Statybos galimybes Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) teritorijoje reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, DNP nuostatai ir Saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas.

        Statybų galimybės DNP ir jo teritorijoje esančiuose draustiniuose yra aprašytos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Čia nustatyta, kad: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su DNP ar draustinio steigimo tikslais, kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai išimtys nustatytos šių straipsnių nuostatose; leidžiama statyti naujus, rekonstruoti ir remontuoti esamus sodybų pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusių sodybų vietose; statyti naujus statinius DNP planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose; leidžiama statyti naujus statinius, rekonstruoti ir remontuoti esamus siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

        Visos statybos, rekonstravimai ir remontai, nepriklausomai nuo to ar jiems vykdyti reikalingi statybą leidžiantys dokumentai ar ne, DNP teritorijoje privalo atitikti DNP tvarkymo schemos (ribų ir tvarkymo planų) ir DNP nuostatų reikalavimus. Projektų rengimui ir statybų vykdymui rekomenduojame vadovautis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM išleistu katalogu „Kaimo statyba. Dzūkija“.

        DNP ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonose galima visų  statinių statyba, jeigu jie neblogina paveldo objektų eksponavimo sąlygų ir nedidina teritorijos vizualios (regimosios) taršos.

        Jeigu turite klausimų statybos, rekonstravimo ar remonto temomis DNP teritorijoje, jeigu nežinote ar Jūsų statybai būtina gauti Statybą leidžiantį dokumentą, kviečiame pasikonsultuoti su DNP kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistais telefonu, elektroniniu paštu arba Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje adresu Vilniaus g. 3, Merkinė, Varėnos r. sav.

Dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimo reikalavimai yra nurodyti Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d įsakymu Nr. Nr. D1-590/3D-583.

Svarbu žinoti, kad jei žemės sklypas yra Nacionalinio parko teritorijoje esančiuose gamtiniuose ar kompleksiniuose draustiniuose - viename žemės sklype draudžiama įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.

Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas aprašytas LR statybos įstatymo 27 straipsnyje ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede (atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui).

        Statyti be SLD Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje galima:

1. I grupės nesudėtingus statinius (išskyrus gyvenamosios paskirties pastatus), kai statoma ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, ne kultūros paveldo vietovėje ir ne Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). I grupės nesudėtingais statiniais vadinami visi pagalbinio ūkio paskirties pastatai iki 50 kv. metrų ploto ir 5 metrų aukščio be gyvenamųjų patalpų ir inžineriniai statiniai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelėje.

2. II grupės nesudėtingus statinius - 5 m3/per parą ir mažesnio našumo nuotekų valyklas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypuose, kai statoma ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, ne kultūros paveldo vietovėje ir ne Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);

        Gyvenamosios paskirties pastatų (vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų) statybai (nepriklausomai nuo jų priklausomumo nesudėtingųjų statinių grupei) projektas ir SLD visais atvejais yra privalomas.

Statinio rekonstravimo ir statinio kapitalinio remonto statybos rūšis apibrėžia LR statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 72 dalys bei STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 9 ir 10 dalys.

        Statinio rekonstravimu vadinama statybos rūšis, kai perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

        Statinio kapitaliniu remontu vadinama statybos rūšis, kai pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos, silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

        Tai reiškia, kad visas pastato laikančiąsias konstrukcijas (pamatus, lauko sienas, tarpaukštinę perdangą, denginį, stogo laikančiąsias konstrukcijas – gegnes) pakeičiant naujomis ir nekeičiant pastato gabaritų, statybos rūšis vadinama kapitaliniu remontu, o atliekant bet kokių pastatų kapitalinį remontą (išskyrus daugiabučius ir viešuosius pastatus, kai keičiama pastato išvaizda) Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) teritorijoje Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neprivalomas. Be SLD rekonstruoti statinius DNP teritorijoje galima tik atskirais atvejais I grupės nesudėtingus statinius.

  Sodybų aptvėrimą tvoromis Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) teritorijoje reglamentuoja Dzūkijos nacionalinio parko nuostatų 18.1 punkto reikalavimai.

        Sodybos aptveriamos ne aukštesnėmis kaip 1,5 m perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas: iki 45 proc.) tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių) be cokolių. Merkinės miestelyje, atsižvelgiant į istorinius, archyvinius duomenis, tvoros gali būti neperregimos, iki 1,6 m aukščio, medinės, vertikalaus kalimo, dvigubo pjovimo lentų.

        Tokiems statiniams projekto ir Statybą leidžiančio dokumento nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

Pažintiniais tikslais pavieniai asmenys ar lankytojų grupės gali lankytis savarankiškai (be Direkcijos specialisto palydos) nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 1 d.tik mokomuosiuose takuose, kurie tiesiogiai pasiekiami nuo kelių, neišeidami už mokomųjų takų ribų, ir tik šviesiuoju paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus). 

Nuo kovo 2 d. iki liepos 31d. Čepkelių raisto mokomajame take lankytis galima TIK  mokomaisiais tikslais, siekiant susipažinti su Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate saugomais gamtos kompleksais ir objektais TIK lydint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistui (nuo kovo 2d. iki liepos 31d.). Būtina registracija. 

Išankstinė registracija į ekskursijas (mokama paslauga ( 6 eur, taikoma 50% nuolaida neįgaliesiems, vaikams, senjorams, studentams) vykdoma Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse tel. nr.: +370 672 46388, el. paštas: [email protected]

LANKYMOSI VALANDOS SU direkcijos specialistu

Antradieniais - šeštadieniais:

10 val. ,13 val.  ir 15val. 

Populiariausias yra Zackagirio pažintinis takas, kuris vingiuoja vaizdingomis Marcinkonių apylinkėmis. Jo ilgis 13,8 km, tačiau galite pasirinkti 7 km arba 10,5 km atkarpas. Tako pradžia nuo Marcinkonių lankytojų centro. Įspūdingos Grūdos upės kilpos, paslaptingas Aklaežeris, vėjo pustomas Klonių kalnas (Gaidzų kopa), Dziackagirio upelio pakrantėmis išsirikiavusios bebrų trobelės, sudomins ir gamtininką ir paprastą keliautoją. O kur dar Raudonosios knygos augalai ir paukščiai, kurie yra neatsiejama šio nuostabaus gamtos kampelio dalimi.

Atsiųsti pažintinio tako aprašymą

Čepkelių mokomasis takas - koordinatės -  528000, 5987201 (LKS 94)

                                                                   54.021751, 24.427337 WGS

žemėlapis

Privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda yra ,,Natura 2000" teritorijoje ir joje aptinkama Europos bendrijos (EB) svarbos miškų buveinė (pvz., 9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai ir kt.) ar potenciali buveinė ir/ar EB svarbos rūšių radavietės ar buveinės, 2015-2020 m. laikotarpiu yra teikiama finansinė parama už šiuos miško valdoje nustatytus ūkinės veiklos apribojimus:

1.      Draudžiami (atidėti) pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų)). Kompensacijos dydis – 275 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu). Pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

2.      Draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, Kompensacijos dydis – 177 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

3.      Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Kompensacijos dydis – 187 EUR/ha. Išmoka vienkartinė.

4.      Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacijos dydis – 72 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

Kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus bus skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valdos plotas ,,Natura 2000" teritorijoje, kuriame taikomi miško kirtimų apribojimai yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

2007-2014 m. laikotarpiu visi pareiškėjai, siekdami ,,Natura 2000" išmokų, privalėjo pirmiausia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos apie miško valdoje nustatytus apribojimus. Nuo 2015 m. daliai pareiškėjų nebereikia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją, kadangi miško naudmenas galima deklaruoti iš anksto nustatytose teritorijose. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) nustatytos teritorijos žymimos skirtingų spalvų ženklais ir kodais - PK, UK, NM ar DM. Ar miško valda patenka į tokias teritorijas, kuriose iš anksto identifikuoti apribojimai, galima sužinoti prisijungus prie PPIS seniūnijoje ar savarankiškai, arba apsilankius Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt). Taip pat šią informaciją galima sužinoti saugomų teritorijų direkcijose ar Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.

Jei miškas patenka į PK, UK, NM, DM kodais pažymėtus plotus

 Jei miško valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų ir plotas yra ne mažesnis kaip 0,5 ha, miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje miško valdoje. Jei valda patenka į keliais kodais pažymėtus plotus, miško savininkas savo nuožiūra pasirenka vieną iš kodų. Tik plotus, kurie pažymėti NM kodu (t.y. kai plynų kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių)  galima deklaruoti tada, kai miško savininkui išduotas leidimas kirsti mišką. Jei tokio leidimo savininkas neturi ir kirsti miško neplanuoja, prašyti išmokų už apribotus plynus kirtimus draudžiama.

Miško savininkai, kurių valdos patenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus deklaruodami savarankiškai ar seniūnijose turi turėti šiuos dokumentus:

  • Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus
  • Įgaliojimą (jei deklaruoja įgaliotas asmuo)
  • Rašytinius bendraturčių sutikimus arba notaro patvirtintą bendraturčių įgaliojimą - kai sklypas valdomas kelių bendraturčių
  • Leidimą kirsti mišką – kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus

Kada miško savininkas turi kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos:

Miško savininkai, kurių valda ar jos dalis nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus ,,Natura 2000" teritorijoje arba PPIS esančios informacijos nepakanka paraiškai pateikti (pavyzdžiui valdai yra parengtas individualus miškotvarkos projektas) arba valdoje įvyko tam tikri pokyčiai, susiję su konkrečios ,,Natura 2000" miško vietovės privalomaisiais apribojimais (pavyzdžiui, su saugomos teritorijos direkcija sudaryta apsaugos sutartis dėl valdoje esančių miško buveinių ar saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos), siekdami kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus, privalo kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos. Ši pažyma bus reikalinga deklaruojant miško naudmenas seniūnijoje ar savarankiškai elektroniniu būdu.

Miško savininkas saugomos teritorijos direkcijai turi pateikti šiuos dokumentus:

  • Prašymą
  • Miško nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus
  • Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo)
  • Rašytinius bendraturčių sutikimus arba notaro patvirtintą bendraturčių įgaliojimą - kai žemės sklypas valdomas kelių bendraturčių
  • Miškotvarkos projektą su nustatytais ūkinės veiklos apribojimais arba VĮ Registrų centro išduotą pažymą apie miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai, miškų žemėlapio fragmentas su pažymėtomis sklypo ribomis) arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą  Išvadą rengia VMT registruoti specialistai, kurie turi teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus.
  • Leidimą miškui kirsti - kai siekiama išmokų už apribotus plynus kirtimus.

Pažyma išduodama per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Daugiau informacijos apie pažymų išdavimo tvarką galima rasti čia: Pažymos apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams ar jų asociacijoms, siekiantiems paramos pagal priemonės "Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos" veiklos sritį "Parama Natura 2000 miškuose" išdavimo tvarkos aprašas

PARAMA MIŠKŲ SAVININKAMS UŽ EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS PAUKŠČIŲ VEISIMOSI VIETŲ APSAUGĄ

Nuo 2015 m. paramą pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ gali gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į ,,Natura 2000" teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių (pvz., mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos ar lututės ir kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 275 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha kompensacija. Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Deklaruojant valdą, PPIS reikia pasirinkti kodą PK (uždrausti pagrindiniai kirtimai). Dėl Išvadų miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus.

Išvadas gali išduoti miškotvarkos projektų rengėjai, kurie yra įregistruoti Valstybinėje miškų tarnyboje. Miškotvarkos projektų ir Išvadų rengėjai prieš rengdami dokumentus turėtų patikrinti ar duomenys apie EB svarbos paukščių lizdavietes yra pateikti  Saugomų rūšių informacinei sistemai (SRIS) . Apie SRIS registruotas lizdavietes informacija teikiama https://sris.am.lt/portal/startPageForm.action. Miško savininkai, norėdami iš anksto sužinoti ar jų valda patenka į EB svarbos paukščių veisimosi vietą ar tuokvietę, gali kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ar artimiausią saugomos teritorijos direkciją, VĮ miškų urėdiją ar Valstybinės miškų tarnybą.

Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kurioje nustatyta EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vieta, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz., jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m. amžiaus.

Dėl papildomos informacijos apie dokumentų rengimo, kompensacijų skyrimo tvarką tiek miškų savininkai, tiek miškotvarkos projektų rengėjai gali kreiptis tel. Nr. +370 659 63294 arba el. paštu [email protected].

Paraiškas pagal priemonės „Su ,,Natura 2000" ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama ,,Natura 2000" miškuose“ galima teikti nuo gegužės 2 d. ne tik seniūnijose, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose. Pareiškėjai, turintys galimybes naudotis elektronine bankininkyste, deklaruoti gali savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio duomenų centro Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Deklaravimas baigsis 2024 m. birželio 21 d. Vėluojantieji pateikti paraiškas dar galės atlikti iki 2024 m. liepos 1 d., tačiau galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

„Natura 2000“ – tai visų laikų ambicingiausia ir didžiausio masto iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą. „Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Tinklas buvo įkurtas 1992 metais, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis – kertiniais Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.

Paukščių direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Ši direktyva 1979 m. atsirado dėl to, kad dauguma laukinių paukščių yra migruojantys, ir veiksminga jų apsauga yra susijusi su bendra tarpvalstybine atsakomybe. Įgyvendindamos šią direktyvą šalys narės nustato ir saugo vietoves, kurios yra ypač svarbios laukiniams paukščiams.

1992 m. priimta Buveinių direktyva yra pagrindinis visos Europos gyvosios gamtos apsaugos instrumentas. Tai įrankis, įpareigojantis ES valstybes nares saugoti nykstančių rūšių augalus, gyvūnus ir nykstančias buveines. Šios direktyvos tikslas – palaikyti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, prisidėti prie bendros subalansuotos plėtros, o tam tikrais atvejais palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą. Pagal šias dvi direktyvas saugomos vietovės ir sudaro vieningą Europos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą.

„Natura 2000“ vietovių atranka grindžiama moksliniais kriterijais. Remdamosi direktyvomis, šalys narės turi pačios išskirti vietas, kurios atitinka buveinių ir paukščių apsaugai svarbų teritorijų kriterijus.

Tada Europos aplinkos agentūra padeda Europos Komisijai (EK) analizuoti šalių pateiktus vietovių pasiūlymus ir įvertinti siūlomų teritorijų indėlį į kiekvieno buveinių tipo ir rūšies apsaugos būklę biogeografiniu lygmeniu. Europa skirstoma į devynis biogeografinius regionius. Lietuva, kartu su Estija, Latvija, didžiąja dalimi Švedijos ir Suomijos, priklauso labiau šiauriniam tipui – borealiniam biogeografiniam regionui. Taip pat yra alpinis, atlantinis, Juodosios jūros, kontinentinis, Makaronezijos salų, Viduržemio jūros, panoninis ir stepinis biogeografiniai regionai. Visi jie pasižymi skirtinga rūšine ir buveinių įvairove.

Kai pagal Buveinių direktyvą siūlomos teritorijos laikomos pakankamomis, Europos Komijija patvirtina teritorijų sąrašus, o valstybės narės privalo kuo skubiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus jas įteisinti kaip specialios apsaugos teritorijas.

Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkstančiai tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus), kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto.

Didelė dalis išskiriamų „Natura 2000“ teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau buvo paskelbtos saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, gamtiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas maksimaliai integruotas į saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms ar jų dalims.

Visuomenė gamtos apsaugą dažnai sieja su griežtais gamtiniais rezervatais, kur žmogaus veikla yra draudžiama, tačiau „Natura 2000“ tinklo koncepcija yra kitokia. Remiantis ja yra pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu veikia išvien.

Todėl „Natura 2000“ teritorijos nustatymas nereiškia, kad būtina nutraukti visą joje ligšiol vykdytą ekonominę veiklą. Kai kuriais atvejais, norint apsaugoti rūšis ir buveines, iš tikrųjų gali prireikti žmogiškosios veiklos pritaikymų ar pakeitimų. Tačiau daugeliu kitų atvejų esama veikla gali būti tęsiama.

Be to, daugelyje vietovių egzistuojančios rūšys ir buveinės gali būti visiškai priklausomos nuo tam tikros veiklos tęstinumo. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti natūralias pievas, reikia jas reguliariai šienauti arba ganyti gyvulius. Tokiais atvejais svarbu rasti būdų, kaip toliau remti ir stiprinti tokią veiklą.

Žmonės eina į gamtą dėl daugybės įvairių priežasčių. Vieni nori atsipalaiduoti ramioje vaizdingoje aplinkoje, kitus traukia patyrinėti naujas vietoves, o dar kiti labiau domisi su gamta susijusiomis veiklomis, tokiomis kaip plaukimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, žvejyba, medžioklė ar alpinizmas. Ši rekreacinė veikla yra suderinama su „Natura 2000“ tinklo koncepcija ir direktyvų nuostatomis, jei neturi neigiamos įtakos buveinėms ir rūšims. Svarbiausia yra kruopščiai planuoti, nustatyti konkrečius apsaugos tikslus ir protingai naudoti išteklius.

Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas dar yra nepakankamas, todėl jį reikia baigti steigti. Tuo rūpinasi valstybinės institucijos, visų pirma LR aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kartu su LIFE programos integruotoju projektu „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.

Atnaujinimo data: 2024-09-27