Privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda yra ,,Natura 2000" teritorijoje ir joje aptinkama Europos bendrijos (EB) svarbos miškų buveinė (pvz., 9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai ir kt.) ar potenciali buveinė ir/ar EB svarbos rūšių radavietės ar buveinės, 2015-2020 m. laikotarpiu yra teikiama finansinė parama už šiuos miško valdoje nustatytus ūkinės veiklos apribojimus:
1. Draudžiami (atidėti) pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų)). Kompensacijos dydis – 275 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu). Pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
2. Draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, Kompensacijos dydis – 177 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
3. Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Kompensacijos dydis – 187 EUR/ha. Išmoka vienkartinė.
4. Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacijos dydis – 72 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
Kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus bus skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valdos plotas ,,Natura 2000" teritorijoje, kuriame taikomi miško kirtimų apribojimai yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.
2007-2014 m. laikotarpiu visi pareiškėjai, siekdami ,,Natura 2000" išmokų, privalėjo pirmiausia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos apie miško valdoje nustatytus apribojimus. Nuo 2015 m. daliai pareiškėjų nebereikia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją, kadangi miško naudmenas galima deklaruoti iš anksto nustatytose teritorijose. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) nustatytos teritorijos žymimos skirtingų spalvų ženklais ir kodais - PK, UK, NM ar DM. Ar miško valda patenka į tokias teritorijas, kuriose iš anksto identifikuoti apribojimai, galima sužinoti prisijungus prie PPIS seniūnijoje ar savarankiškai, arba apsilankius Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt). Taip pat šią informaciją galima sužinoti saugomų teritorijų direkcijose ar Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.
Jei miškas patenka į PK, UK, NM, DM kodais pažymėtus plotus
Jei miško valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų ir plotas yra ne mažesnis kaip 0,5 ha, miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje miško valdoje. Jei valda patenka į keliais kodais pažymėtus plotus, miško savininkas savo nuožiūra pasirenka vieną iš kodų. Tik plotus, kurie pažymėti NM kodu (t.y. kai plynų kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių) galima deklaruoti tada, kai miško savininkui išduotas leidimas kirsti mišką. Jei tokio leidimo savininkas neturi ir kirsti miško neplanuoja, prašyti išmokų už apribotus plynus kirtimus draudžiama.
Miško savininkai, kurių valdos patenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus deklaruodami savarankiškai ar seniūnijose turi turėti šiuos dokumentus:
Kada miško savininkas turi kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos:
Miško savininkai, kurių valda ar jos dalis nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus ,,Natura 2000" teritorijoje arba PPIS esančios informacijos nepakanka paraiškai pateikti (pavyzdžiui valdai yra parengtas individualus miškotvarkos projektas) arba valdoje įvyko tam tikri pokyčiai, susiję su konkrečios ,,Natura 2000" miško vietovės privalomaisiais apribojimais (pavyzdžiui, su saugomos teritorijos direkcija sudaryta apsaugos sutartis dėl valdoje esančių miško buveinių ar saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos), siekdami kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus, privalo kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos. Ši pažyma bus reikalinga deklaruojant miško naudmenas seniūnijoje ar savarankiškai elektroniniu būdu.
Miško savininkas saugomos teritorijos direkcijai turi pateikti šiuos dokumentus:
Pažyma išduodama per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Daugiau informacijos apie pažymų išdavimo tvarką galima rasti čia: Pažymos apie valdoje nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams ar jų asociacijoms, siekiantiems paramos pagal priemonės "Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos" veiklos sritį "Parama Natura 2000 miškuose" išdavimo tvarkos aprašas
PARAMA MIŠKŲ SAVININKAMS UŽ EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS PAUKŠČIŲ VEISIMOSI VIETŲ APSAUGĄ
Nuo 2015 m. paramą pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ gali gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į ,,Natura 2000" teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių (pvz., mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos ar lututės ir kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.
Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 275 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha kompensacija. Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Deklaruojant valdą, PPIS reikia pasirinkti kodą PK (uždrausti pagrindiniai kirtimai). Dėl Išvadų miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus.
Išvadas gali išduoti miškotvarkos projektų rengėjai, kurie yra įregistruoti Valstybinėje miškų tarnyboje. Miškotvarkos projektų ir Išvadų rengėjai prieš rengdami dokumentus turėtų patikrinti ar duomenys apie EB svarbos paukščių lizdavietes yra pateikti Saugomų rūšių informacinei sistemai (SRIS) . Apie SRIS registruotas lizdavietes informacija teikiama https://sris.am.lt/portal/startPageForm.action. Miško savininkai, norėdami iš anksto sužinoti ar jų valda patenka į EB svarbos paukščių veisimosi vietą ar tuokvietę, gali kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ar artimiausią saugomos teritorijos direkciją, VĮ miškų urėdiją ar Valstybinės miškų tarnybą.
Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kurioje nustatyta EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vieta, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz., jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m. amžiaus.
Dėl papildomos informacijos apie dokumentų rengimo, kompensacijų skyrimo tvarką tiek miškų savininkai, tiek miškotvarkos projektų rengėjai gali kreiptis tel. Nr. +370 659 63294 arba el. paštu [email protected].
Paraiškas pagal priemonės „Su ,,Natura 2000" ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama ,,Natura 2000" miškuose“ galima teikti nuo gegužės 2 d. ne tik seniūnijose, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose. Pareiškėjai, turintys galimybes naudotis elektronine bankininkyste, deklaruoti gali savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio duomenų centro Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Deklaravimas baigsis 2024 m. birželio 21 d. Vėluojantieji pateikti paraiškas dar galės atlikti iki 2024 m. liepos 1 d., tačiau galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.
„Natura 2000“ – tai visų laikų ambicingiausia ir didžiausio masto iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą. „Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Tinklas buvo įkurtas 1992 metais, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis – kertiniais Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.
Paukščių direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Ši direktyva 1979 m. atsirado dėl to, kad dauguma laukinių paukščių yra migruojantys, ir veiksminga jų apsauga yra susijusi su bendra tarpvalstybine atsakomybe. Įgyvendindamos šią direktyvą šalys narės nustato ir saugo vietoves, kurios yra ypač svarbios laukiniams paukščiams.
1992 m. priimta Buveinių direktyva yra pagrindinis visos Europos gyvosios gamtos apsaugos instrumentas. Tai įrankis, įpareigojantis ES valstybes nares saugoti nykstančių rūšių augalus, gyvūnus ir nykstančias buveines. Šios direktyvos tikslas – palaikyti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, prisidėti prie bendros subalansuotos plėtros, o tam tikrais atvejais palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą. Pagal šias dvi direktyvas saugomos vietovės ir sudaro vieningą Europos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą.
„Natura 2000“ vietovių atranka grindžiama moksliniais kriterijais. Remdamosi direktyvomis, šalys narės turi pačios išskirti vietas, kurios atitinka buveinių ir paukščių apsaugai svarbų teritorijų kriterijus.
Tada Europos aplinkos agentūra padeda Europos Komisijai (EK) analizuoti šalių pateiktus vietovių pasiūlymus ir įvertinti siūlomų teritorijų indėlį į kiekvieno buveinių tipo ir rūšies apsaugos būklę biogeografiniu lygmeniu. Europa skirstoma į devynis biogeografinius regionius. Lietuva, kartu su Estija, Latvija, didžiąja dalimi Švedijos ir Suomijos, priklauso labiau šiauriniam tipui – borealiniam biogeografiniam regionui. Taip pat yra alpinis, atlantinis, Juodosios jūros, kontinentinis, Makaronezijos salų, Viduržemio jūros, panoninis ir stepinis biogeografiniai regionai. Visi jie pasižymi skirtinga rūšine ir buveinių įvairove.
Kai pagal Buveinių direktyvą siūlomos teritorijos laikomos pakankamomis, Europos Komijija patvirtina teritorijų sąrašus, o valstybės narės privalo kuo skubiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus jas įteisinti kaip specialios apsaugos teritorijas.
Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkstančiai tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus), kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto.
Didelė dalis išskiriamų „Natura 2000“ teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau buvo paskelbtos saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, gamtiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas maksimaliai integruotas į saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms ar jų dalims.
Visuomenė gamtos apsaugą dažnai sieja su griežtais gamtiniais rezervatais, kur žmogaus veikla yra draudžiama, tačiau „Natura 2000“ tinklo koncepcija yra kitokia. Remiantis ja yra pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu veikia išvien.
Todėl „Natura 2000“ teritorijos nustatymas nereiškia, kad būtina nutraukti visą joje ligšiol vykdytą ekonominę veiklą. Kai kuriais atvejais, norint apsaugoti rūšis ir buveines, iš tikrųjų gali prireikti žmogiškosios veiklos pritaikymų ar pakeitimų. Tačiau daugeliu kitų atvejų esama veikla gali būti tęsiama.
Be to, daugelyje vietovių egzistuojančios rūšys ir buveinės gali būti visiškai priklausomos nuo tam tikros veiklos tęstinumo. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti natūralias pievas, reikia jas reguliariai šienauti arba ganyti gyvulius. Tokiais atvejais svarbu rasti būdų, kaip toliau remti ir stiprinti tokią veiklą.
Žmonės eina į gamtą dėl daugybės įvairių priežasčių. Vieni nori atsipalaiduoti ramioje vaizdingoje aplinkoje, kitus traukia patyrinėti naujas vietoves, o dar kiti labiau domisi su gamta susijusiomis veiklomis, tokiomis kaip plaukimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, žvejyba, medžioklė ar alpinizmas. Ši rekreacinė veikla yra suderinama su „Natura 2000“ tinklo koncepcija ir direktyvų nuostatomis, jei neturi neigiamos įtakos buveinėms ir rūšims. Svarbiausia yra kruopščiai planuoti, nustatyti konkrečius apsaugos tikslus ir protingai naudoti išteklius.
Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas dar yra nepakankamas, todėl jį reikia baigti steigti. Tuo rūpinasi valstybinės institucijos, visų pirma LR aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kartu su LIFE programos integruotoju projektu „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.