Projekto "Drevinė bitininkystė iš kartos į kartą" vykdytos veiklos
2024 metais Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto "Drevinė bitininkystė iš kartos į kartą" vykdytos veiklos
Jų buvo nemažai ir visos įdomios. Pavasarį, balandžio 13 dieną, rinkomės į pavasarinę drevių apžiūrą. Pavasarį visada norisi pradėti nuo kažko naujo, pabandėme užkurti senovinę “dūminę”, tai yra paprastą patrūnijusį pagalį, ir su juo padūminti bites, kažkiek pavyko, tačiau tai dar reikia tobulinti. Prie drevių neapsėjome be nuotykių, tačiau bitės viską priėmė ramiai, tik vienos iš dvidešimties buvo gerokai pasilpusios, nes avilyje kartu su jomis gyveno ir peliūkštis, - kelminiame avilyje radome jo lizdą. Gerokai pastiprinus šias bites vėliau, jos atsigavo ir dabar artėjančiai žiemai atrodo visai neblogai pasiruošusios. Kartu su mumis šiame pavasariniame bičių apžiūrėjime dalyvao ir filmuotojas Jonas Bilinskas, kuris šiais metais sukūrė keletą reportažų apie drevinę bitininkystę ir Lietuvos Tamsiąją medunešią bitę.
Dar įdomiau buvo Rumšiškėse, Lietuvos Liaudies buities muziejuje, kur tvarkėme senus avilius. Dvi dienas darbavomės tenai gegužės mėnesio 25-26 dienomis, labai geras oras pasitaikė, sutvarkėme, keletą kelminių gulstinių ir stačiųjų avilių. Tai ką padarėme galima vertinti kaip neįtikėtina. Bet žiūrėsim, laikas geriausias vertintojas. Atvažiuosim po poros metų ir pamatysim, kas buvo patikima, o kas tik prie molio prikabinta. Medituoti prie tų senųjų avilių tikras malonumas. Šiek tiek pasitari, šiek tiek gauni pamokymų iš meistro - drevininko Algio Svirnelio, ir darai toliau. Ne viskas aišku buvo ir Algiui, ką mes tenai darėme,- rekonstravome, atnaujinome, restauravome, remontavome, darėme kažką visai naujo ar tiesiog sutvarkėme tai, kas buvo gerokai pasenę. Su kap katrais naujais dalykais nelabai praėjo, teko vežtis atgal mūsų dabuotojų padarytą kelminio avilio stogą, jis nelabai tinka dabartiniam Rumšiškių muziejui. Vietoj jo panaudojome beržo tošį. Atrodo, kad mūsų darbu liko patenkinti ir muziejaus darbuotojai.
Kitos drevininkų dirbtuvės vyko rugpjūčio mėnesio pradžioje, 9-11 dienomis. Jos vyko Musteikoje, Drevinės bitininkystės bityne. Šių užsiėmimų metu gaminome naujus kelminius avilius. Dalyvavo tiek drevininkų mokymų dalyviai, tiek norintys musteikiškiai,- visi tie, kuriems yra įdomu turėti kelminį avilį, o dar geriau su bitėmis. Atrodo, kad mokymai praėjo be didesnių nuotykių, darbas nelengvas, suspėti pasidaryti kelminį avilį, kad ir per tris dienas, yra rimtas išbandymas. Reikia ne tik išskobti kelmo vidų, tačiau dar reikia pasidaryti plautą - angos uždengimą, ir sudėti pagaliukus, tiek išorėje,- prie jų yra rišama virvelė, kuri laiko plautą, kad jis neiškristų. Kiti pagaliukai dedami į avilio vidų, prie jų tvirtinamas seno korio gabaliukas, kuris yra skirtas kvapui, kad bitės greičiau priimtų naują kelminį avilį.
Paskutinis renginys, tai Medkopio pabaigos šventė, kuri taip pat vyko Drevinės bitininkystės ekspozicijoje ir bityne Musteikoje. Šventė vyko rugsėjo 21 dieną. Bičių kopinėti ėjome prie kelminio avilio ir į drevę. Prieš tai atlikome ugnies apeigas, - simbolinę padėką už gaunamas gėrybes. Dalyvių buvo nemažai, virš pusšimčio. Šios šventės metu buvo išdalinti ankstesnių mokymu metu pasigaminti kelminiai aviliai, taip pat buvo įteikti pažymėjimai dvejus metus trukusių drevininkų mokymų dalyviams.
Lietuvo drevininkų bendruomenė po truputį formuojasi. Daromos naujos drevė, kelminiai aviliai. Juose apsigyvena bitės. Auginama patirtis. Daug jos pasisemiame iš bendravimo su Lenkijos drevininkais, mes išgyvename su jais kūrybinę bendrystę. Esamieji drevininkai dalijasi tarpusayje patirtimi, o tie kas nori, taip pat visada gali prisijungti.
Romas Norkūnas
Projektą "Drevinė bitininkystė iš kartos į kartą" finansavo Lietuvos kultūros taryba
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)