2023-02-01
Laukinės gamtos platybėse
Trumpai. Čepkeliai - didžiausias gamtinis rezervatas Lietuvoje ir didžiausia Lietuvos aukštapelkė, reikšmingai veikianti šio krašto klimatą ir hidrologiją. Joje gausu reliktinių ežerėlių, salų, salelių – miškais apaugusių žemyninių kopų liekanų, juosiančių pačią aukštapelkę. Tai liudija kadaise čia buvus prieledyninių marių krantą. Išskirtinis bruožas – laukinės gamtos platybės: daugybė natūralių buveinių, kuriose įsikuria šiaurinių ir pietinių rūšių augalai ir vabzdžiai. Aukštapelkės pakraščiuose plyti žemapelkės. Čepkeliai nuo seno žinomi spanguolynais. Yra išlikusių drevėtų pušų – drevinės bitininkystės reliktų. Čepkeliai svarbi laukinės gamtos teritorija, tarptautinės reikšmės šlapynė, kuri kartu su pažeista Katros pelkyno dalimi Baltarusijos teritorijoje yra saugoma Ramsar konvencijos.
Kraštovaizdis. Čepkeliai – didžiausia šalies aukštapelkė su reliktiniais ežerokšniais ir salomis, miškais apaugusiomis žemyninėmis kopomis. Gausu (virš 80) salų ir salelių, grandais vadinamų, iškilusių virš pažliugusių pelkynų. Pelkė telkšo smėlingoje lygumoje, buvusio prieledyninio ežero guolyje, Katros, Ūlos ir Grūdos upių vandenskyroje. Čepkeliai – Dainavos girios branduolys. Rytinėje aukštapelkės dalyje yra 21 pelkinis ežeras. Vieni jų išlikę nuo ledynmečio – tai nespėjusios užpelkėti didžiųjų ežerų liekanos, kiti – susidarę pelkės vystymosi eigoje.
Gamta. Čepkelių apylinkėse vasara bene šilčiausia Lietuvoje, čia dažnesnės vasaros audros ir perkūnijos, todėl pati pelkė ir ją supantys sausi miškai dažnai buvo veikiami savaiminių gaisrų. Čepkeliai pasižymi išskirtine pelkių buveinių įvairove – atviras aukštapelkių plynes keičia keružėmis pušaitėmis užaugę plotai, pakraščiais plyti viksvinės žemapelkės ir žemapelkiniai raistai. Gervės, tetervinai, kurtiniai, vilkai ir lūšys, plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės – tai tik kelios rūšys iš daugiau kaip 4000 čia sutinkamų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių. Pelkėje auga arktiniai reliktai – tekšė, laplandinis ir mėlynialapis karklai, o salose žydi svogūninė dantažolė ar raudonasis garbenis, išlikę Lietuvoje nuo ąžuolynų vyravimo laikų. Šiaurinės drugelių rūšys gyvena kartu su sausų kerpšilių vabzdžiais, atkeliavusiais iš pietryčių. Rezervate gamtos paveldo objektais paskelbtos drevėtos pušys (15-a) – tai drevinės bitininkystės reliktai. Čepkeliai nuo seno garsėja spanguolynais.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Dėl išskirtinio natūralaus kraštovaizdžio, didžiulių laukinės gamtos plotų ir savitų gamtos vertybių rezervatas pripažintas tarptautinės reikšmės šlapyne, įtrauktas į Europos laukinės gamtos saugomų teritorijų tinklą. Itin sukultūrintame Europos kraštovaizdyje sunku aptikti tokias laukinės gamtos platybes, kurios palyginti mažai paveiktos ūkinės veiklos, nors vietiniai gyventojai šimtmečiais naudojo Čepkelių gamtos turtus: kirto apypelkyje miškus, grybavo, uogavo, bitininkavo, šienavo pievas, ganė galvijus. Šio Dzūkijos krašto žmonėms šienavimas Čepkeliuose buvo vienintelis būdas išlaikyti galvijus, nes Dzūkijos smėlynuose labai trūko šienaujamų plotų.
Atnaujinimo data: 2023-02-08
Taip pat skaitykite:
Spalio 5 dieną- nemokamas apsilankymas mokytojams
Atkuriamose Dzūkijos kopose – unikalūs sutemų paukščiai lėliai