Įsibėgėjo lubinų žydėjimas
Įsibėgėjo lubinų žydėjimas. Lietuvoje gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) yra invazinė rūšis, o tai reiškia, kad kažkada atvežti kaip dekoratyviniai, sulaukėjo ir gausiai plinta, užimdami vietinių augalų vietas.
Gausialapis lubinas savaime paplitę Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje sulaukėjęs pirmą kartą pastebėtas 1931 metais, po to dar buvo sėjami miškuose, pamiškėse ir smėlynuose, siekiant pagerinti dirvožemį, pagausinti laukinių gyvūnų pašarų bazę, erozijai stabdyti.
Lubinai sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl dirvožemį praturtina azoto junginiais. Tokiu būdu keičiasi dirvožemio sudėtis bei augalų bendrijos, kuriose pradeda vyrauti azotamėgiai augalai, jie sudaro stiprią konkurenciją, vėliau išstumia daugumą vietinių augalų rūšių, ypač sausų ir vidutinio drėgnumo pievų, pamiškių buveinėse.
Lubinai dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Sėklų subrandina labai daug, kurios išplinta sprogstant sunokusioms ankštims. Dirvožemyje sėklos daugelį metų išlieka daigios.
Siekiant mažinti lubinų populiaciją Lietuvoje, kviečiame aktyviai prisidėti juos naikinant. Efektyviausias būdas augalus iškasti, bet tai reikalauja daug laiko ir pastangų. Net ir nuskinant žydinčius lubinus, galime stabdyti šių invazinių augalų plitimą - šiais metais nesubrandins sėklų, nepapildys sėklų banko, silpnins patį augalą. Sustokime pakelėse, pamiškėse, nuskinkime nors keleto kerų žiedynus, jei mūsų bus daug, poveikis taps akivaizdus.
Informacija paruošta pagal knygą Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius ir kt. Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje
nuotrauka Jurgos Stoškutės
Atnaujinimo data: 2025-06-11
Taip pat skaitykite:
Knygos „1930–1937 metų Jono Gregoravičiaus šokių rinkinys“ pristatymas